Rudenėjant

Užsikabina kaip segtukas mintys
Ir net su paukščiais neskrenda –
Šiltuos kraštuos juk būtų gera.
Vis veja kamuolį iš oro vijų –
Apčiuopt kaip miglą nieks negali.
Nors pirštai liečia, saują ištiesia į saulę,
Kaip kūdikį augina, lyg už rankos veda...
Palieka amalas ant medžio,
O norai, pakąsti šalnos,
Laiškais nuspalvintais
Neišsiųsti nubarsto lapais kelią...
Laũmele