Mėnulis ir žvaigždės
Ant juodo paveikslo
Mirštančios sraigės...
Kokoso pievos,
Nusėtos aguonom,
Dvi nuvargusios sielos
Ieškančios kur sustoti...
O mano broli,
Parodyk man dykumos rožę –
Prarūgusių lelijų kvapas atbaidė šimpanzes...
O mano sese,
Nupiešk man tą kelią,
Pasakyk, kur mes dabar visi einam...
Mėnulis ir žvaigždės,
Ant stalo duona ir peilis.
Drambliai ir vėl sudraskė kaljaną...
Mažosios šimpanzės visai nuprotėjo...
Kažkur šieno kloduose
Dvi užmigusios sielos,
Nerandančios kur prigulti.
O mano broli,
Neskink juodų rožių.
O mano sese,
Nevalgyk nuodingų uogų...
Tas prakeiktas aklas pasiutimas
Ir troškulys gyvybės...
Nors slenkam į nieką,
Dvi nematomos sielos –
Mūsų takas nuklotas kancarais...
Mažosios šimpanzės –
Nenuodykit dramblių
Cigaretėm ir koka-kola...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nežinomas Dievas
Sukurta: 2011-09-03 00:26:15
Norėčiau pacituoti: ,,eilėraščio aplinka panašėja į tai, kas turėtų dėtis narkomano galvoje.''
Manau,kad menas ir grožis - tai du nesuderinami dalykai.Jei meną bandoma padaryti patraukliu ir gražiu - tai jau nebe menas.Tai kažkas kitko.Dingsta bet kokia vertė.
Jau daug geriau,jei vienas žmogus iš 100,pagaus tai ką norėjai pasakyti,nors 99 nesupras,nei tokie žodžiai kuriuos visi supras,bet jie neturės jokios gyvybės.
Vartotojas (-a): Nežinomas Dievas
Sukurta: 2011-09-03 00:20:25
Atsiprašau,už ,,kancarą'' - tikrai.
[P.s bet mane žavi mano eilėraščių kritikų iškalbingumas - atrodo,kad tie žmonės iš tiesų žino stebuklingą formulę,kaip sukonstruoti tobulą poeziją ....]
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-03 00:01:21
kancaras - ne bendrinės kalbos vienetas - lietuviškai nuorūka.
eilėraščio aplinka panašėja į tai, kas turėtų dėtis narkomano galvoje.
paradoksų, jei galima taip pavadint, kiek padauginta.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-02 16:43:00
gražu, man patiko )
Vartotojas (-a): Nežinomas Dievas
Sukurta: 2011-09-02 15:11:08
Man tai labai labai šviesu...