Mėnulis ir žvaigždės
Ant juodo paveikslo
Mirštančios sraigės...
Kokoso pievos,
Nusėtos aguonom,
Dvi nuvargusios sielos
Ieškančios kur sustoti...

O mano broli,
Parodyk man dykumos rožę –
Prarūgusių lelijų kvapas atbaidė šimpanzes...
O mano sese,
Nupiešk man tą kelią,
Pasakyk, kur mes dabar visi einam...

Mėnulis ir žvaigždės,
Ant stalo duona ir peilis.
Drambliai ir vėl sudraskė kaljaną...
Mažosios šimpanzės visai nuprotėjo...
Kažkur šieno kloduose
Dvi užmigusios sielos,
Nerandančios kur prigulti.

O mano broli,
Neskink juodų rožių.
O mano sese,
Nevalgyk nuodingų uogų...

Tas prakeiktas aklas pasiutimas
Ir troškulys gyvybės...
Nors slenkam į nieką,
Dvi nematomos sielos –
Mūsų takas nuklotas kancarais...
Mažosios šimpanzės –
Nenuodykit dramblių
Cigaretėm ir koka-kola...