tyla
neturiu nieko
kvapą smilkstančių žvakių
ir vieną atminimą
šalčiu apkaustytos rankos
sudėtos ant akmeninio grindinio
vidury snieguotos bažnyčios
garsas uždūsta
tokios viduržiemio naktys
buvo anais laikais
nes išgirsti dievų dainą
galima tik sykį gyvenime
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kasandra
Sukurta: 2011-09-02 16:18:41
tai yra paradoksas. Čia aišku jeigu turite omeny prasmės nesusivedimą...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-01 23:25:56
neturiu nieko
kvapą smilkstančių žvakių
ir vieną atminimą >> pirmoji eilutė su kitom dviem sunkiai susiveda.
gal ir neefektinga, bet subtilu. puiki pabaiga.
Vartotojas (-a): kasandra
Sukurta: 2011-09-01 18:28:33
ačiū ačiū už komentarus, labai malonu:) bet pasiliksiu prie dievų ir dainos. Dievai ar Dievas, koks skirtumas, manau tai apskritai yra neaprėpiama jėga, be asmenų, gal dėl to įdomiau ir priimtiniau įvardyti daugiskaita. Čia tik mano nuomonė.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2011-09-01 16:44:45
labai gražus kūrinys, bet jei bažnyčia, tai joje išgirsime ne dievų, o vieno Dievo dainą (geriau giesmę)...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-01 15:33:35
tokios viduržiemio naktys
buvo anais laikais
...viskas praeina...patiko...