tyla
neturiu nieko
kvapą smilkstančių žvakių
ir vieną atminimą

šalčiu apkaustytos rankos
sudėtos ant akmeninio grindinio
vidury snieguotos bažnyčios
garsas uždūsta

tokios viduržiemio naktys
buvo anais laikais
nes išgirsti dievų dainą
galima tik sykį gyvenime