Mintys mano paniurę
Tarsi rudenio dienos.
Ir dangus lyg prakiuręs,
Laukuos styro ražienom.
Tamsu šitaip ir pilka,
Langus sutemos dengia.
Mintis mano suvilgęs
Lietus kapsi palangėn.
Eiklūs vėjai nutilo.
Mintys sukasi, blaškos
Užsidėję kepurę,
Po balas vėlei taškos.
Ir nurimti negali,
Jaučia stingdantį šaltį.
Nebeturi jau galios,
Ima žemėje balti.
Tik nutilusios miega,
Mintis pūsto be balses.
Net saulėlydžiai nieką
Neišspaudžia paklausę.
Ir širdis tyliai snaudžia,
Laukia auštančio ryto.
Tik voratinklius audžia.
Laukia džiugesio kito.
spika
2011-09-01 10:58:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-09-01 22:52:23
Šįkart eilėraštis nesublizgėjo, deja. Daugoka, mano akimis, konstatavimo, tą patį gamtos virsmą, juk mokate išreikšti daug turtingiau. Manau, kad tam tikrus kūrinius būtų galima palikti "brandinimui", ar tiesiog sau. Šį laikau labai vidutinišku meninės vertės atžvilgiu. Nors tai ir ruduo- metų laikas, kurį labiausiai myliu.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-01 18:33:03
Mintys su kepurėmis, tikrai tuoj bus šaltoka. Įdomus.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-01 17:11:59
Niūrokas toks )
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-01 13:13:45
Ir dangus lyg prakiuręs,
Laukuos styro ražien
...viskas savo vietoje...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-01 11:04:24
jeigu jau rimuojate, taip pasistenkite surimuoti visas eilutes, ir nerimuokite taip banaliai: taškos/blaškos, paniurę/prakiurę, snaudžia/audžia... apie turinį nėra ką kalbėti.