Mintys mano paniurę
Tarsi rudenio dienos.
Ir dangus lyg prakiuręs,
Laukuos styro ražienom.

Tamsu šitaip ir pilka,
Langus sutemos dengia.
Mintis mano suvilgęs
Lietus kapsi palangėn.

Eiklūs vėjai nutilo.
Mintys sukasi, blaškos
Užsidėję kepurę,
Po balas vėlei taškos.

Ir nurimti negali,
Jaučia stingdantį šaltį.
Nebeturi jau galios,
Ima žemėje balti.

Tik nutilusios miega,
Mintis pūsto be balses.
Net saulėlydžiai nieką
Neišspaudžia paklausę.

Ir širdis tyliai snaudžia,
Laukia auštančio ryto.
Tik voratinklius audžia.
Laukia džiugesio kito.