Virš užmiegančio miesto nusidriekė kelias,
Pilkais dūmais pakilo ir nubėgo tolyn.
Mano mintys bekvapės, vėl širdį taip gelia,
Negaliu aš kalbėti savyje su tavim.
Kertas mintys, kaip gatvės, apnuogintos mano.
Nepajėgsi suprasti. Nežinai net tarmės.
Vėl naktinis dangus tamsius debesis gano.
Po tavim mano žodžiai dar giliau nugarmės.
Sueižėjęs laikas vėl pakampėmis mėtos,
Atsiradusią tylą siurbia mūsų delnai.
Ieškau žodžių savų, nerandu aš jiems vietos.
Ir kaip tylą nutraukti? Nežinau... Nežinai?
spika
2011-08-31 08:55:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-09-01 01:24:35
pilstote iš tuščio į kiaurą, o tai, žinia, nieko doro neatneša. rimai pritempti iki negalėjimo, ypač tai jaučiasi paskutinėje eilutėje.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-31 18:15:09
Kertasi mintys, susipainioja, vėl išsitiesina )
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-31 14:10:57
Juozapavos įkeltos eilės 8.34.01, o mano 8.55.44. Nesu genijus, kad sugebėčiau pasinaudodama svetimomis eilėmis sukurti per keltą minučių mėgdžiojant kitą autorių savo eiles. Na, niekaip...Atsekit pagal kompiuterio darbą ir įsitikinsit, kad ruošiniuose jis jau ne vieną dieną gyvavo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-31 14:03:37
Tikrai nekopijavau, dar anksčiau parašiau ir jau kelios dienos buvo ruošiniuose, ten dar liko keletas kūrinių
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-08-31 11:42:44
Yra sąšaukos su šiandieniniu
Juozapavos „Kol miegi“.