Kartais raikia pareit,
Pa širdį basam pavaikščiat,
Pajaust, kad ruduo jau grait,
Kad mintys jau visas aiškias.
Kartais raikia sustot
Unt didelią laiką kalną,
Žiūrėt, kaip dyla akmuo,
Kaip metai vagoja delnus.
Ir alasą nebegirdėt,
Dienas plaukia tykiai, kaip upes
Unt debesią galvų padėt
Kartais raikia, kai mintys trupa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-08-30 22:13:04
Žiūrėt, kaip dyla akmuo,
Kaip metai vagoja delnus.
Susimąstymo minutės...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-08-30 13:16:49
Gerai pasakyta: ir pareit, ir sustot, ir nebegirdėt raikia. Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-29 20:03:41
Tikrai reikia, net labai. Toks pasivaikščiojimas išgrynina sielą
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-08-29 11:53:57
Oi, kaip raikia. Kuo taliau tuo labiau supruntu...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-08-29 11:26:43
Raikia, oi, viso to labai raikia...Ačiū
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-08-29 10:14:05
Norįs ir tarmiškai, bet supratau, gražiai susiskaitė...