Kartais raikia pareit,
Pa širdį basam pavaikščiat,
Pajaust, kad ruduo jau grait,
Kad mintys jau visas aiškias.

Kartais raikia sustot
Unt didelią laiką kalną,
Žiūrėt, kaip dyla akmuo,
Kaip metai vagoja delnus.

Ir alasą nebegirdėt,
Dienas plaukia tykiai, kaip upes
Unt debesią galvų padėt
Kartais raikia, kai mintys trupa.