T. V.

Ir tavo, mokytojau, rimai, regis, blėsta,
Kaip silpsta ankančio pilkšva akis,
Kurią aptraukia miglos ir išplėštas
Tamsoj palieka vaizdinys.

Taip ir poezija, sakytum,
Neteko amžinos regos.
Ir žodis užkirstas. Tad tyko
Eilutėj nuojauta tamsos,

Kuri užguls juk vieną sykį
Tave ir kiek vėliau – mane,
O ten, kur mudu susitikom,
Paliks tik atversta knyga.
Aiškiaregė

2011-08-27 18:21:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-08-28 00:52:27

Geras ir prasmingas kūrinys rugsėjo 1-osios išvakarėse. Nuoširdu!
Pastaboje norėtųsi teisinti pakitusią ritmiką (pirmas ir likę posmai).

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-08-28 00:37:44

Geras darbas.

Vartotojas (-a): rebel777

Sukurta: 2011-08-28 00:21:32

Užkabinta esmė:) p.s. gražiai, jautriai.

Anonimas

Sukurta: 2011-08-27 21:23:41

patiko oftalmologinis žvilgsnis

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2011-08-27 20:00:27

Šiek tiek padėjau su kableliais ir neapsižiūrėtom raidelėm.
Malonus kūrinys.