E: Ledinėm rankom vienuma suspaudė širdį,
Sustojo kraujas gyslose - galvos nebepakelt...

R: Net nežinau iš kur tos keistos, painios mintys,
Bandau nebegalvot, tiesiog gyvent...

E: Blakstienos svyra, neatlaikę dienos triukšmo,
Prisiminimai, lyg sušalę paukščiai, tyli...

R: Bandau dantis sukąst, tą skausmą greit praryti,
Paukščius į praeitį nuvyti...

E: Manos širdies kadais augintos gėlės
Šiandien nuvyto - tarytum giltinės čionai praeita būtų...

R: Bet tik pažvelgus pamatau, kad ten tik rūko vėlės,
Iš nebūties išlindęs liūdesio šešėlis.

E: Mintis, tarsi voratinklius, nusikratyt bandau,
Žiūrėk - auksinis rytas vėlei švinta,

R: Rasa jau iš dangaus net krinta.
Pasaulį naują kursiu tvirtą.

E: Iš ašarų statysiu pilį deimantinę,
Ją sidabru papuoš balsingoji undinė.

R: Iš kraujo lašo jai kursiu meilę begalinę,
Kad ji įkvėpt galėtų kiekvieno širtgėlą lininę.

E: Pinsiu vainiką rytdienai sudžiūvusių gėlių,
Daugiau nebekartosiu \"negaliu, nebegaliu\",
Paimsiu saulę rankose ir apkabinsiu tylą
Tegu viltis šilta žvaigždynuose prabyla.