Jau sunkūs sodai, rudenėja,
Atvėsą požeres ir tavą žingsniai,
Palėpem lundžiaja markatnas vėjas,
Jau šiulumas nebesurinksi.
Nebepalaisi rytą basą,
Laukais, jau dūšių šalnas gelia,
Ir dienas jau kiteip nusdažą,
Kai nebelieka laiką žalią.
Kai ilgesią daugiau nei raikia,
Varatinkliai aptraukia širdį,
Prispėja debesys unt kraigą,
Ir vasaras jau nebesgirdi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-08-24 17:27:58
Rita. Žodis "prispėja" mūsų krašti reiškia "prinoko".
Šiltas jaukus rudenėjantis eiliukas.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-24 05:42:51
Kad ir ne mana tarmė, ale taip šiltai pakutena širdį
Anonimas
Sukurta: 2011-08-24 00:50:28
Ale, gražu. Cik man persiskaitė tep:
Jau sunkūs sodai, rudenėja,
Atvėsy požerės ir tavo žyngsniai,
Palėpem landzioja markatnas vėjas,
Jau šiulumos anei surinkci.
Jau nepalaisi rytū basū,
Laukais, jau dūšiū šalnos gela,
Ir dzienos jau kitap nusdažo,
Kap jau nelieka laiko žalio.
Kap sopuly daugiau nei raikia,
Voracinkliai aptraukia šyrdzy,
Ir vercias debesys an kraigo,
Ir vasaros jau nesigirdzi.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-08-23 20:52:28
ja, sodne obeliai bums ir juos apspint vapsvos...gel dūšę, ale gražus i juk rudenis :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-08-23 18:19:32
Markatnas vėjas ir dienas liūdnesnes, ir ilgesį atpūs.
Liūdnokas rudenio paveikslas, bet tikras.