Jau sunkūs sodai, rudenėja,
Atvėsą požeres ir tavą žingsniai,
Palėpem lundžiaja markatnas vėjas,
Jau šiulumas nebesurinksi.

Nebepalaisi rytą basą,
Laukais, jau dūšių šalnas gelia,
Ir dienas jau kiteip nusdažą,
Kai nebelieka laiką žalią.

Kai ilgesią daugiau nei raikia,
Varatinkliai aptraukia širdį,
Prispėja debesys unt kraigą,
Ir vasaras jau nebesgirdi.