kurtus atodūsis “kodėl mane apleidai?“
užkrito ledo vystyklas bežadžiui veidui
2011 08 12
užkrito ledo vystyklas bežadžiui veidui
slinkties nejuto švietė vien gyvi daiktai
atgijęs garsas atodūsius vien laido
bandydamas dėlioti žodį tik šiai
vienintelei akimirkai kai kūnas kalba
gelmė nuščiūva nuostaboj praranda žadą
o tylą karpantys atodūsiai suardo
šį mirksnį atkartot gelmė jau žada
bet ne užgimęs laikas akimirką nudobia
gelmė prapliupusi garsais grąžinti bando
kas negrąžinama grąžinamą į duobę
baimėje sušvitusia valtimi į dangų
kiekvienas statosi į savo slinktį
gimdyti gyvą kūną žodis dar nelinkęs
Ražas
2011-08-18 10:24:07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-08-18 17:19:47
Kada nors nuvešiu į Pivašiūnus... Oi, atsiprašau - į ŠVČ. M. MARIJOS DANGUN ĖMIMO ŠVENTĘ Pivašiūnuose.
Na, o su tavimi čia ir aš pasimeldžiau, ypatingai už tai, kad žodis greičiau gimdytų gyvą kūną.
O Pivašiūnai turbūt nuo rusiško žodžio - пиво?
Anonimas
Sukurta: 2011-08-18 17:05:57
tylą karpantys atodūsiai )
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-18 14:04:21
...kartais ir žodis kūną atgimdo :) ... o ,,ledo vystyklas" - didelis nusivylimas žodžiuose...tikėjimas kelia ir kelia, ištiesdamas ranką...tik, laike negrąžina...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-08-18 10:53:17
gyvenimas pilnas netikėtumų, išbandymų, žodžio galia ir tikėjimas laiko mus, it šapelius, gyvenimo verpetuose. :)