Sugrįžta debesys į dangų, vakarėja,
Lietaus šešėlyje naktis ir vėjas,
Per šūvio ertmę braunas šlapios kulkos,
Tamsėja akys ir į delno guolį dulkia
Kantrybės trupiniais, lietaus skalikai
Nebepagydomai išpranašauja ligą,
Kai ošia už langų vėlyvi skėčiai,
Ilgai ilgai į vakarą žiūrėčiau,
Šaligatvių fone tiek šlapio laiko,
Lašai asfaltą sugeria, nereikia
Kalbėtis dviese, nenuspausk gaiduko,
Kol mano angelas kažkur užtruko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-17 22:31:38
Su malonumu perskaičiau, gerai sukurta nuotaika
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-08-17 21:15:24
geras eilius,tokį galima skaityti ne vieną kartą...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-08-17 15:21:39
į delno guolį dulkia --- jauku...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-08-17 13:21:58
Kai ošia už langų vėlyvi skėčiai,
Ilgai ilgai į vakarą žiūrėčiau
Man tarsi visa eilėraščio esmė nuskamba šiuoe žodžiuose, o pabaiga rudens vakaru nuskamba.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2011-08-17 11:05:14
Tikras „vakarinis“.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-17 10:29:49
...taip persmelkiantis... :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-08-17 10:26:53
šaunus :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-08-17 10:22:54
nenuspausk gaiduko, kol...-ypač OK
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-08-17 10:16:27
Toks sulytas, permerktas, kaip ir žemė, bet kažkodėl gražus...