Sugrįžta debesys į dangų, vakarėja,
Lietaus šešėlyje naktis ir vėjas,
Per šūvio ertmę braunas šlapios kulkos,
Tamsėja akys ir į delno guolį dulkia
Kantrybės trupiniais, lietaus skalikai
Nebepagydomai išpranašauja ligą,
Kai ošia už langų vėlyvi skėčiai,
Ilgai ilgai į vakarą žiūrėčiau,
Šaligatvių fone tiek šlapio laiko,
Lašai asfaltą sugeria, nereikia
Kalbėtis dviese, nenuspausk gaiduko,
Kol mano angelas kažkur užtruko.