Santrauka:
Gyvenimo malūnai – žiemos sutriušę rūbai.
I dalis
Žiemos ošimas ištirpusios saulės delne
Pagirdys ištižusią žemę.
Rytinis skambutis širdies mintyse
Pažadins užgesusią dalią.
Pakilusi drobė nupieš kreidute
Ištroškusią keršto Hekatę.
Suplyšusi žemė nusišypsos
Pro purvo ir melo baladę.
O saulė link žiočių savų
Pažadins mūs mylimą galią.
Apsikeisti mintim tarp savų
Vos žvilgsnį svetimo matę...
Kovo 18
Hekatė - Senovinė Egiptiečių Mėnulio ir požemio deivė. Senolės aspektas. Mirusiųjų karalienė. Raganų, magijos, tamsiojo mėnulio ir požeminio pasaulio gelmių deivė. Vargšai ir prispaustieji kreipiasi į ją prašydami apsaugos ar keršto. Hekatė yra išminties, pranašavimo ir sapnų balsas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Giltinė
Sukurta: 2011-08-14 00:17:16
Stengsiuos augt toliau (tobulumui ribų nėra). Žioge ir spilkute, Ačiū, malonu, kad bent kažkas patiko. Vario blyksne, ką norėjai pasakyti tais klaustukais, nesupratau.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-13 22:01:21
Pakilusi drobė nupieš kreidute
Ištroškusią keršto Hekatę >> išties geriausia teksto vieta. Kitur silpniau, primena užuomazgas. O mano išskirtoj teksto vietoj ir paradoksas, ir kultūros ženklai, ir vaizdumas.
Paaugot.