Žiemos ošimas ištirpusios saulės delne
Pagirdys ištižusią žemę.
Rytinis skambutis širdies mintyse
Pažadins užgesusią dalią.

Pakilusi drobė nupieš kreidute
Ištroškusią keršto Hekatę.
Suplyšusi žemė nusišypsos
Pro purvo ir melo baladę.

O saulė link žiočių savų
Pažadins mūs mylimą galią.
Apsikeisti mintim tarp savų
Vos žvilgsnį svetimo matę...

       Kovo 18

Hekatė - Senovinė Egiptiečių Mėnulio ir požemio deivė. Senolės aspektas. Mirusiųjų karalienė. Raganų, magijos, tamsiojo mėnulio ir požeminio pasaulio gelmių deivė. Vargšai ir prispaustieji kreipiasi į ją prašydami apsaugos ar keršto. Hekatė yra išminties, pranašavimo ir sapnų balsas.