kad taptų amžinu čia laikinumo žemėj
puvėsių krūvoje dar vis viltis rusena
( 2011-03-24)
* * *
puvėsiu krūvoje dar vis viltis rusena
čia už ribos dar švyti chrizantemų saulės
atitolina mums mintį kaip pasaulis seną
kad vėlinių saulutės tik saldi apgaulė
sau o jų už ribos buvimo neapgausi
vėlių žvakelėmis ir pakylėtais žodžiais
galbūt jie žino mes tik liejam rasą gausią
pasaulį be daiktų ir be kaitos nuobodų
mums aistrų ir geismo valdomiems skubėti
skaudžiai žeidžia daiktų tylinti slinktis
peržergęs juos prie žodžio amžinybės ėdžių
bet už jų kraupi tyla ir patirtis kurti
kurtus atodūsis “kodėl mane apleidai?“
užkrito ledo vystyklas bežadžiui veidui
Ražas
2011-08-12 11:28:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-08-15 18:43:22
skaudžiai žeidžia daiktų tylinti slinktis
Išmintis kalba...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-12 23:50:19
o dieve, mano dieve,
kodėl mane apleidai?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-12 17:25:15
Giliai užkabino, ypač paskutinės dvi eilutės
Anonimas
Sukurta: 2011-08-12 15:53:54
na pas Jus visą laiką labai prasmingos eilės,
o jau chrizantemų saulė - man labai patiko )
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-08-12 13:18:10
...suvirpino širdį...labai labai...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-12 13:16:00
... Tikėjimas sumažina baimes...ir svarstymus...bet...kiekvienas savo skausmą išgyvena...