kad taptų amžinu čia laikinumo žemėj
puvėsių krūvoje dar vis viltis rusena
                                                   ( 2011-03-24)

*    *     *

puvėsiu krūvoje dar vis viltis rusena
čia už ribos dar švyti chrizantemų saulės
atitolina mums mintį kaip pasaulis seną
kad vėlinių saulutės tik saldi apgaulė

sau o jų už ribos buvimo neapgausi
vėlių žvakelėmis ir pakylėtais žodžiais
galbūt jie žino mes tik liejam rasą gausią
pasaulį be daiktų ir be kaitos nuobodų

mums aistrų ir geismo valdomiems skubėti
skaudžiai žeidžia daiktų tylinti slinktis
peržergęs juos prie žodžio amžinybės ėdžių
bet už jų kraupi tyla ir patirtis kurti

kurtus atodūsis “kodėl mane apleidai?“
užkrito ledo vystyklas bežadžiui veidui