Tavo žodžių granitas matinis,
Šitaip ryškiai, ne viską pamenu,
Viens kitam tiek tylos išsakėme
Ir sekundei šaknis įžeminom.
Liko kvapas, kaip kūnas, įgimtas,
Taškės pilnatys, degė pirštuose,
Visą vasarą troškiai snigo,
Nebemokam vėsiai išgirsti.
Čeža lūpose, žodžio trupinius
Pakartojam ir sielos lydosi,
Rudenėjant ropoja nugara
Du sapnų vabaliukai dygūs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-08-10 22:54:08
Sutinku su Žiogu, priglausiu
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-10 22:51:46
šios dienos favoritas.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-08-10 20:15:35
be komento :)
Anonimas
Sukurta: 2011-08-10 17:57:59
Taip fizikiškai ("šaknis įžeminom") ir destruktyviai ("Taškės pilnatys, degė pirštuose")... Jei rimčiau, yra šiame eiliuje kažko, kas užkabina. Neblogai perteikta rudenėjimo nuotaika, o ir pabaiga - dirginanti fantaziją. Tik galbūt norėtųsi kitokios žodžių tvarkos paskutinėje eilutėje, pavyzdžiui, "Du dygūs sapnų vabaliukai". Na, bet neblogai ir šitaip. Sėkmės tolimesnėje kūryboje. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-08-10 12:38:57
gerai, kad du, vis smagesnis ruduo :) ...ir nugaros masažas ...o, jei rimčiau - tai įstrigo : ,,sekundei šaknis įžeminom'
Vartotojas (-a): skambalėliai
Sukurta: 2011-08-10 11:40:14
Prisidedu prie komentatorių:) Žavu.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-10 11:19:48
Vaizdingas rudenėjimas... Patiko.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-08-10 10:43:41
oi,sužavėjo - - - net vabaliukai nugara nuropojo. :)