Tavo žodžių granitas matinis,
Šitaip ryškiai, ne viską pamenu,
Viens kitam tiek tylos išsakėme
Ir sekundei šaknis įžeminom.

Liko kvapas, kaip kūnas, įgimtas,
Taškės pilnatys, degė pirštuose,
Visą vasarą troškiai snigo,
Nebemokam vėsiai išgirsti.

Čeža lūpose, žodžio trupinius
Pakartojam ir sielos lydosi,
Rudenėjant ropoja nugara
Du sapnų vabaliukai dygūs.