V.K
Vėl mūsų šitie dangūs,
kai žemė tampa kūnu,
net debesys išblyško --
mojuojami Perkūno.
Tai mūsų šitas laukas
po polaidžio išbrinko,
rytais dainuoja arklas --
prakaitas Tėvynės.
Nubėgsime į girią,
kur vilkas graudžiai staugia,
kur kvepia baravykais,
kur voras giją riša.
Sugrįšime į žodį,
įausime į drobę...
-
Kodėl per visą naktį,
rugpjūčio varpas gaudžia?
Medis
2011-08-09 13:26:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-08-09 18:12:26
Tik Medis taip nepaprastai moka...
Anonimas
Sukurta: 2011-08-09 17:10:38
Stipriai ir gyvai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-08-09 16:16:31
Nebūčiau taip šiltai pakalbėjusi. Žinau, kam skirtas eilėraštis. Dėkoju. Dabar ieškosiu V.K. poezijos rinktinės „Mūsų šitie dangūs“.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-09 16:09:22
itin sklandu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-08-09 14:15:55
Sugrįšime į žodį,
įausime į drobę...
Graži, prasminga poezija, tautine dvasia perpintos eilutės. Sodru.