Mano danguj rugsėjo lietūs lis
Per jautrų šnabždesį, lytėjimą
Į mano delną, veidą ir akis
Ir į nakties minčių kalbėjimą.
Nuplaus dulkes po vasaros kaitros,
Nuplauks per statų slenkstį rudenio.
Ir saulės spindulių daugiau neduos,
Pavers laukimą pilka nūdiena.
Nepašykštės ir vėjo, sutemos,
Taškys purslais nuo gervių klegesio.
Spalvotais trupiniais dar žemę klos,
Barstys šešėliais mano ilgesį.
Ruduo toks margas ir toksai gaivus,
Praeis ašim per mano liūdesį.
Nulinkę medžiai niekam neužklius,
Tik vėjas žais šakom aplūžusiom.
spika
2011-08-09 10:44:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-08-09 23:52:06
vasara keis greit parėdą ir širdis tai pajaučia.
gražu :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-08-09 21:15:48
Liūdesingas tas žinojimas, būsimuoju laiku apie artėjantį rudenį, bet jis visada įtikina išgyventais jausmais, siejasi su branda. Jautrus. Nuotaika labai pajaučiama, ir ypatingai patiko paskutinis posmelis.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-09 20:56:26
gerai surimuota ir prasminga )
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-08-09 20:52:52
daug liūdesio,daug ilgesio...tikra rudens nuojauta...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-08-09 16:29:06
Liūdnokas rudens paveikslas, bet pabaigoje gaivumas ir vėjo žaidimas nuslopina liūdesį.
Reikia tikėtis, jog dar bus ir bobų vasara :)