Santrauka:
Tiesiog buvo liūdna. Ir vieniša.
Gyvenu ilgesy – sunkiame, kaip rūkas ankstyvą rytą...
Aš matau jame balzganus savo pirštus.
Mano ašaros naktimis nulyjančios...
Juk reikia lietaus.
Mirtis tarsi meilė – ji viską pasiima.
Šalta...
Susisukusi į kamuolėlį apglėbiu rankomis savo pėdas.
Klausausi, kaip tyloje tiksi mintys.
Taip negalima – sau sakau, – taip negalima...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2006-06-10 23:43:09
turi savo dvasia...labai grazi eilute :" Mano ašaros naktimis nulyjančios"
Vartotojas (-a): pagulbis
Sukurta: 2006-06-10 12:41:25
O štai ir aš. nusišypsok... Aš jau šypsausi.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-06-10 12:30:38
ar būna "balzgani pirštai" ? skamba tai ne kaip. keisitai meilė sugretinama mirčiai. dienoraštis ir tiek. Linkiu savo jausmus reikšti kiek originaliau. patiko pirmosios eilutės. Gražus palyginimas ilgesio su rūku