Santrauka:
Valdemarui Kukului atminti
patylėsiu, Valdai, sakau, patylėsiu,
kaip švytuoklė dar karpanti tylą,
kai apšlubus rodyklė sustojo
ties atkarpos atžyma – paskutinė
negirdėsi, tikrai negirdėsi,
kai atodūsiais šauksim į tamsą,
o tamsa, dabar tu žinai, ji – ledinė
gėlos vakaras mums toks ištvinęs
Ražas
2011-08-08 23:03:55
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-08-10 21:32:15
Jaukumas su nostalgija groja per širdį.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-08-09 08:43:03
tikras, gal eilėraštyje ir neminėčiau vardo, o tiesiog dedikuočiau gerbiamam poetui
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-08 23:09:45
skausmingai, teisingai.
santūriai.