patylėsiu, Valdai, sakau, patylėsiu,
kaip švytuoklė dar karpanti tylą,
kai apšlubus rodyklė sustojo
ties atkarpos atžyma – paskutinė

negirdėsi, tikrai negirdėsi,
kai atodūsiais šauksim į tamsą,
o tamsa, dabar tu žinai, ji – ledinė
gėlos vakaras mums toks ištvinęs