Numiręs rytą atsikėliau,
Matau – likai gyva.
Nė kiek tavęs nepasiilgau,
Slėpiau tai po aušra.
Mirties šešėliai klaikūs
Nuo vakar seka iš paskos,
Tavęs tik jie nelaiko –
Pamišėliai audros.
Dėl to tavęs nemyliu,
Pakęsti negaliu,
Kai tavo lovoj viskas,
O mano kūne – tuštuma.
2011-07-23(2)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-07 23:55:17
susiimkite.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-08-07 23:42:33
Jeigu kūne tuštuma reikia kreiptis į daktarą, anomalija kažkokia;) Jeigu rimtai, tai rimtai neišeina, nes čia toks minčių srautas dar 'neapdirbtas',kažkas pradžioje mezgasi,o toliau kaip tai nerišliai vystosi, pagalvokit jeigu skaitytume kaip mes, nežinant apie ką čia rašoma ar pavyktų ryškiai pajausti visa tai?
Anonimas
Sukurta: 2011-08-07 22:37:40
:)Meilė ir mirtis:) Paauglystės apogėjaus kūryba. O poezijos nulis... Norint parašyti sėkmingą kūrinį, pirmiausia reikia pasirinkti pačiam suvokiamą temą.