Numiręs rytą atsikėliau,
Matau – likai gyva.
Nė kiek tavęs nepasiilgau,
Slėpiau tai po aušra.
Mirties šešėliai klaikūs
Nuo vakar seka iš paskos,
Tavęs tik jie nelaiko –
Pamišėliai audros.
Dėl to tavęs nemyliu,
Pakęsti negaliu,
Kai tavo lovoj viskas,
O mano kūne – tuštuma.

2011-07-23(2)