Pėdos drėgnam smėly liko
Kai paryčiais viena ėjau.
Prie durų nieks nepasitiko -
Nejau kaip rasos lašelis sudušiu, nejau?
Mano mintys šiandien sunkios,
Žodžio ištart negaliu.
Ant lūpų lietaus dalelės smulkios
Krenta ir aš visą laiką tyliu.
Ir viskas, ko aš norėjau -
Kad vanduo nebūtų stingdančiai šaltas
Kai bridau basa per smėlį,
Teturėdama vien gėdą ir kaltę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-08-08 00:16:21
Patiko, kad bene visos detalės yra išties reikalingos.
Pavadinimas kiek nutolęs nuo teksto temos, minties. Dėl pataikavimo rimams užmiršta ritmika.
Ilajal davė neblogų patarimų, net pati kai kurių paklausysiu.
Anonimas
Sukurta: 2011-08-07 20:27:41
Rimavimas nėra toks lengvas dalykas, kaip kad dažnam rodosi. Dėl to jei nemokate rimuoti vidiniu žodžių rimu, rimuoti venkite, rašykite verlibru. Dabar rimavimas primityvus, dėl to nuskurdina eilėraštį.
Venkite abstrakčiųjų daiktavardžių (kaltė, gėda) ir būdvardžių. Netinkami būdvardžiai tik miglą ant akių užtraukia, o geras eilėraštis turėtų būti išgrynintas. Venkite kalbėti apie jausmus, kai nemokate poetiškai papasakoti mažų realių įvykių.
Jei patinka romantizmas, paskaitykit Baironą.