Pėdos
Pėdos drėgnam smėly liko
Kai paryčiais viena ėjau.
Prie durų nieks nepasitiko -
Nejau kaip rasos lašelis sudušiu, nejau?
Mano mintys šiandien sunkios,
Žodžio ištart negaliu.
Ant lūpų lietaus dalelės smulkios
Krenta ir aš visą laiką tyliu.
Ir viskas, ko aš norėjau -
Kad vanduo nebūtų stingdančiai šaltas
Kai bridau basa per smėlį,
Teturėdama vien gėdą ir kaltę.