Tai ne laikrodis ritmą klapsi ant sienos,
O versmelė per akmenėlį gurgena.
Lyg skaidri Žemės akis iš po velėnos,
Savęs nematanti, regi dangų vieną.
Krupteli skaidruma, ratilais nuvilnija.
Kas gi trikdo palaimingo žvilgsnio idilę?
Užsimiršo narcizas, į pradžią grįžęs,
Nerado savęs versmelės akivare.
Mirksniui graudumas apkartęs krito
Skurdžiu lašeliu, suvokus būtį beprasmę.
Pajuodęs vėjas ir tyla nukryžiavus Kristų,
Ką už spengiančią aklagatvy rasi...
Ražas
2011-08-04 11:06:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-08-04 17:08:10
chm...muset pažįstami, jei neklįstu )))
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-08-04 14:10:10
Įspraudžiantis į bauginančiai nepanaikinamą erdvę.