Kiekvienąsyk mikliai
ištirpdai ledus,
įsirangai pro akis, ausis
ir kitas angas.
Nors iškart pasunkėju,
bet mažiau blaško vėjas,
žalias takas nori
ateitin nuvest.
O ten - tai tas, kas dabar:
Sustojus akimirka,
saldus padažas,
saldžiarūgštės uogos.
Žinojimas, jog tuoj tuoj
į filmą pavirs,
kur žiūrovų nėra,
dekoracijos nuogos...
Aromatų vonioj
čiulba paukščiai apsvaigę,
gėlės supasi,
kuždasi gudriai kažką...
Dusliai šaukia dangus,
bangų neatlaikęs,
taškydamas
tolimą
artimą
mylimą
žolę
laukine rasa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-29 19:10:13
kai linkstama pokštavimo pusėn, tai šiuo atveju ir eilėraštis atrodo lyg pokštas.
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2011-07-29 16:41:56
O kodėl ne. Nes gamta neturi humoro jausmo?:) Be to, bučiuotis ir mylėtis manau yra visai nekomiška ;)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-29 14:49:51
O komizmas čia nederėjo...