Kiekvienąsyk mikliai
ištirpdai ledus,
įsirangai pro akis, ausis
ir kitas angas.

Nors iškart pasunkėju,
bet mažiau blaško vėjas,
žalias takas nori
ateitin nuvest.

O ten - tai tas, kas dabar:
Sustojus akimirka,
saldus padažas,
saldžiarūgštės uogos.

Žinojimas, jog tuoj tuoj
į filmą pavirs,
kur žiūrovų nėra,
dekoracijos nuogos...

Aromatų vonioj
čiulba paukščiai apsvaigę,
gėlės supasi,
kuždasi gudriai kažką...

Dusliai šaukia dangus,
bangų neatlaikęs,
taškydamas
tolimą
artimą
mylimą
žolę
laukine rasa.