mano obsesyvūs sapnai apie prarastą vasarą apie motiną sergančią dvasiškai taip stipriai kaip įsirėži peiliu beišimdamas rakštį kaip pasiliko elektros kompleksas ir plaukai įelektrinti vėjo kaip išėjai giliai mindama pėdsakus kaip užpusto viską smėliu kai išputi dūmus kai traukė į glėbį tos rankos kaip klausei vis mano tu vyras ne mano kaip klausimas grįždavo aidu atgal kaip virto tvoros sienos ir džiūvo žolynai kaip neprisiminei vakar dienos vardų ir veidų nelabai kas išliko ant popieriaus rašoma sako tikra žodžiu ištariamas tiktai melas melodijom nugula ausy negalì vis pabusti kutena
*
kada nepabusi iš sapno
galėsi vadintis praeitimi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-08-25 20:57:23
Nuoširdžiai ir švelniai.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-08-22 18:35:11
geras toks, ekspresyviai nuaidėjo
Anonimas
Sukurta: 2011-08-19 01:08:09
Vertas, kad geriau pabūtum tyla, užuot kometavęs..
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-08-10 10:54:21
melas melodijom nugula... puikiai!
Vartotojas (-a): Vytautė
Sukurta: 2011-08-06 15:10:13
panirau į rūką beskaitant, o perskaičius paskutinį
kada nepabusi iš sapno
galėsi vadintis praeitimi
sustingau galutinai. labai. labai šimtą kartų
Anonimas
Sukurta: 2011-07-31 22:15:52
geras. toks lyg... kažkieno balsas vis šnibždėtų, nematomai.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-28 22:20:16
bravo!
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-07-28 12:29:52
Užauginta įtampa kuždėjimu - paskutinės eilutės - lyg nuokalnėn.
Įsirėžė.