mano obsesyvūs sapnai apie prarastą vasarą apie motiną sergančią dvasiškai taip stipriai kaip įsirėži peiliu beišimdamas rakštį kaip pasiliko elektros kompleksas ir plaukai įelektrinti vėjo kaip išėjai giliai mindama pėdsakus kaip užpusto viską smėliu kai išputi dūmus kai traukė į glėbį tos rankos kaip klausei vis mano tu vyras ne mano kaip klausimas grįždavo aidu atgal kaip virto tvoros sienos ir džiūvo žolynai kaip neprisiminei vakar dienos vardų ir veidų nelabai kas išliko ant popieriaus rašoma sako tikra žodžiu ištariamas tiktai melas melodijom nugula ausy negalì vis pabusti kutena

*

kada nepabusi iš sapno
galėsi vadintis praeitimi