Kai ji sugrįš iš praeities,
Nurims, prigludus prie peties -
Jausmai aptirpo, nusigludino.
Plevens mažytė žarija,
Ne žodžiai kurstys ją. Beje,
Jiems ir kalbėtis bus nebūtina.
.............................................
Juk tu atversi jai duris?
Tos moters kvapas vėl pasklis...
Tik jos plaukai kvepės jau rudeniu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-08-06 09:01:15
per dažnai kartojate tuos pačius įvardžius, striginėja ritmika.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-27 09:55:17
Toks ryškus paveikslas...Rudeniškai sodrus. Moteriška įžvalga. Patiko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-07-26 21:33:04
Darniai eiliuojat... :)