Kai ji sugrįš iš praeities,
Nurims, prigludus prie peties -
Jausmai aptirpo, nusigludino.

Plevens mažytė žarija,
Ne žodžiai kurstys ją. Beje,
Jiems ir kalbėtis bus nebūtina.
.............................................
Juk tu atversi jai duris?
Tos moters kvapas vėl pasklis...
Tik jos plaukai kvepės jau rudeniu.