Lapo kontūrais einu akimis.
Klevo seno kasmet naujas veidas.
Mano sensta.
Įsirėžia tiesa -
Kad taip buvo ir bus.
Šitaip lemta.
Ir šypsaus. Ne - juokiuosi balsu!
Ne raukšles ir ne randus skaičiuoju.
Tik norėčiau atgimt girioje.
Rankos - šakos. Pavasariui mos vis.
Būčiau suolu. Lenta ar komoda.
Būčiau kraitis mergaitės jaunos.
O dabar save naiviai tik guodžiu,
Gal gulėsiu ant klevo lentos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-08-25 09:15:35
pabaiga tai šiurpi... neoptimistinė...
O tekstas patiko.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-07-26 09:59:01
Skyrybą tikrai reikėtų pertvarkyti. Tekstas turi įdomių minčių vingių.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-25 22:53:39
tie taškai stabdo, kai kur galima palikt, kai kur nereikalingi.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-25 20:28:21
tarpeliais iš dviejų pusių skiriame brūkšnius.
Sakiniai nenatūraliai "sukapoti" taškais. Nėra kalboj sklandumo.
Spragos skyryboje.
atrodo labai moksleiviškai.