Nerimtai

Lapo kontūrais einu akimis.
Klevo seno kasmet naujas veidas.
Mano sensta.
Įsirėžia tiesa -
Kad taip buvo ir bus.
Šitaip lemta.
Ir šypsaus. Ne - juokiuosi balsu!
Ne raukšles ir ne randus skaičiuoju.
Tik norėčiau atgimt girioje.
Rankos - šakos. Pavasariui mos vis.
Būčiau suolu. Lenta ar komoda.
Būčiau kraitis mergaitės jaunos.
O dabar save naiviai tik guodžiu,
Gal gulėsiu ant klevo lentos.
pasiklydusi_tamsoje

2011-07-25 16:02:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-08-25 09:15:35

pabaiga tai šiurpi... neoptimistinė...
O tekstas patiko.

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2011-07-26 09:59:01

Skyrybą tikrai reikėtų pertvarkyti. Tekstas turi įdomių minčių vingių.

Anonimas

Sukurta: 2011-07-25 22:53:39

tie taškai stabdo, kai kur galima palikt, kai kur nereikalingi.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-07-25 20:28:21

tarpeliais iš dviejų pusių skiriame brūkšnius.
Sakiniai nenatūraliai "sukapoti" taškais. Nėra kalboj sklandumo.
Spragos skyryboje.

atrodo labai moksleiviškai.