Kiek meilės žiedų rytai suskaičiavo?
Kiek saulių įžiebt po nakties jau suspėjai?
Ne rankos. Vien žvilgsniai iš tolo mylavo.
Tik kūnas be proto glamonių ilgėjos.
Po lašą surinkus jausmus išbarstytus,
Dėliojau gyvenimo skrynion be sienų.
Vis laukiau stebuklo. Tavęs. Jokio kito.
Nors mano širdim ir praėjo ne vienas.
Ir vienu sparnu išmokau aš skristi,
Pamiršus, kaip reikia mylėt ir kvailioti.
Jei kartais pabelst pas mane tu išdrįstum,
Norėčiau, kad sparną jausmų dovanotum.
Gaiva
2011-07-23 11:55:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-07-25 19:41:01
nuostabiai širdingas eilius... patiko
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-07-23 22:46:26
Sklandžiai sudėliota...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-23 21:16:23
lyriška.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-07-23 17:54:28
Nuoširdus atvirumas, gražus laukimas. Mielas eiliukas.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-23 16:12:39
Moteriškai jautru... Žavingos eilutės.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-23 13:58:38
žavinga, kelias kažkur virš debesų, sakyčiau puikiomis priemonėmis išreikšta.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-07-23 13:57:53
ištikimybė...
Anonimas
Sukurta: 2011-07-23 12:32:08
drąsiai laukti ne/drįstančio
Anonimas
Sukurta: 2011-07-23 12:14:58
vienu įkvėpiu )