Pameni? Lytėjau tave visą...
Ragavau tavo prakaito lašo...
Kvėpiau tavo odą medžio aromato...
Pameni? Aš buvau tavo.
Mano akys priklausė tau.
Mano rankos darė viską
Dėl tavęs...
Žinai, atidaviau tau jausmą.
Maniau – neišsenkantį...
Gal jis tavyje paslėptas?
Kodėl manyje – absoliuti tuštuma?
Tu galingas. Kantrus. Galėtum
Suvynioti mudu į šilko kokoną.
Galėtum atnešti šviežio medaus.
Dabar prieš akis – varvantis kranas,
Ir lašas po lašo artėja ruduo...
Žinai, nustebau šiandien
Žemę pamačius.
Tiek daug gyvybės joje. Ir mirties.
Kaip gaila, kad mūsų nebus čia.
Kad niekam neleista
Išgyvent to paties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-20 20:19:40
Puikus,jausmingas.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-07-19 14:18:14
Gražiai išgyventas.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2011-07-19 00:24:58
Mane žavi atvirumas, paprastas ir ne prastas. Jausmo tikrumas, nuogumas - jau retas reiškinys.
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2011-07-19 00:14:48
o vat kažkaip norėjosi kalbėti paprastais žodžiais, Žiogeli :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-19 00:12:44
prieš brūkšnį paliekame tarpelį.
klišinėlis. literatūriniaim tekstui reikėtų daugiau originalumo.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-07-19 00:09:45
gražiai ir nuoširdžiai pateiti išgyvenimai.