Nutįs krantuos drungni šešėliai,
Pabirs per kopas tykios mintys,
Linguos nendrynai tarsi vėlės,
Ties duženom laivų palinkę.
O tu šnabždėsi vakarėjant,
Kaip skausmas perveria žvaigždynus.
Jie rauda tų, kur neparėjo,
Kurie gelmių takus išmynė.
Sustingusiom iš meilės lūpom
Liūliuoja bangos liūdną dalią.
Ir sakmės horizontuos supas,
Tik jos į krantą grįžt negali.
Gaiva
2011-07-16 05:08:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2011-07-16 17:14:00
graži sakmė
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-16 14:40:09
tikra sakmė liūliuojanti...rami bangų mūša - susitaikymas
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-07-16 10:33:00
Darniai ritmingai išdainuota banga, gražiai perteikta išgirsta rauda, nuotaika.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-16 10:08:56
Labiausiai paskutinės dvi eilutės įstrigo )
Anonimas
Sukurta: 2011-07-16 10:04:29
Puiki lyrika, giliamintė...užliūliuojanti.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-07-16 08:29:12
sklandžiai