Nuo liepų lyja lietumi.
Tartum glamonė slysta lašas.
Kaip jis keliauja manimi
Tavasis žvilgsnis sekti prašos.
Paskui jo pėdsakais drėgnais
Prigludę ima slysti lūpos.
Su ugnimi nereikia žaist,
Juk tavo bučiniai – degtukai.
Sustingstam tartum užburti –
Lyg meduje įklimpę liepos,
Prie vienas kito taip arti,
Kad lašui nebeliko vietos.
Apsalom amžiams viens kitu,
Bėda tik lyjančiam nektarui.
Jaučiu – vienam laše skęstu
Ir trokštu to saldumo marių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-07-15 20:20:51
Drėgna,klampu ir baisu likti...Nes labai vilioja.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-07-15 20:06:55
Oi, kaip jausmingai...Apsuko galvą...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-15 17:59:44
liepų lyja lietumi >> stiprus vaizdinys, bet paplitęs, o ir raiškoje nieko naujo - plačiai naudojamas žodžių junginys, su pastovia fonetine sandara (l aliteracija). galima pažaisti, pavyzdžiui, fonetiškai pažaidžiant su asonansu.
Kitą vertus, Jūsų kūrybą vertinu už turinį - aktualų, šviesų, verčiantį mąstyti. Šį kart jis yra šviesus, jausmingas.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-15 16:35:21
gražu ) gerai įvaldytas rimas, kiek skaitau eilių ) nekliūna niekur
Anonimas
Sukurta: 2011-07-15 15:43:40
labai saldu,apsalau beskaitydama:).Grazu.