Nuo liepų lyja lietumi.
Tartum glamonė slysta lašas.
Kaip jis keliauja manimi
Tavasis žvilgsnis sekti prašos.
Paskui jo pėdsakais drėgnais
Prigludę ima slysti lūpos.
Su ugnimi nereikia žaist,
Juk tavo bučiniai – degtukai.
Sustingstam tartum užburti –
Lyg meduje įklimpę liepos,
Prie vienas kito taip arti,
Kad lašui nebeliko vietos.
Apsalom amžiams viens kitu,
Bėda tik lyjančiam nektarui.
Jaučiu – vienam laše skęstu
Ir trokštu to saldumo marių.