Lyja...
Atsistoju prie namo kampo,
Kad kuo daugiau lašų kristų ant manęs.
Lyja.
Lietus, nuplaunantis viską:
Išdavystę, panieką, pyktį, skausmą...
Išmokantis paliesti savo sielą,
Užčiuopti jos pulsą, išgirsti ją...
Kapt, kapt, kapt...
Senas gluosnis vis dar žalias
Tarp geltonų liepų...
Lyja...
Lietus man primena laiką,
Galybę laiko lašų...
Tūkstančius, milijonus,
Milijardus akimirkų...
- Išeini?
- Juk žinai, kad išeisiu.
- Taip, bet... Kodėl?
- Nes aš lietus..!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): JuodasAngelas
Sukurta: 2011-07-15 14:36:22
Brolis paskui brolį, taip reikia. Turbūt.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-14 18:31:19
lietus paskui lietų
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-07-13 19:04:36
patiko, gerai. ypač sustiprėja į pabaigą
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-13 12:19:13
Herbera teisi, perkelsiu - tekstas ten bus patrauklesnis, mat poezijai keliami didesni reikalavimai :)
Gražios užuomazgos.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-07-13 10:54:07
Jei būčiau moderatorė, kūrinį perkelčiau į jausmus, nes poezijos čia nematau. O pabaiga puiki.
Vartotojas (-a): JuodasAngelas
Sukurta: 2011-07-13 09:51:26
Bet ji liks ;] Kai realybė susipina su eilėraščiu yra šiek tiek daugiau nei grožis, tai jau tampa dvasia ;]
Anonimas
Sukurta: 2011-07-13 09:09:44
Lyja...
Atsistoju prie namo kampo,
Kad kuo daugiau lašų kristų ant manęs.
Lyja.
Lietus, nuplaunantis viską:
Išdavystę, panieką, pyktį, skausmą...
Išmokantis paliesti savo sielą,
Užčiuopti jos pulsą, išgirsti ją...
Kapt, kapt, kapt...
Ši vieta-gera, tiesioginė kalba tikrai netinka.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-13 09:01:57
Sunkus...skaityti.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-07-13 08:14:15
Kam ta tiesioginė kalba, bet yra skausmingos dramos elementų, ir tai sudomina.