Mamyt, jau apdulkėjo liepsnos
Virš Pilėnų,
Ir banalusis Margiris naktim
Nebeateina...
Žinai, turbūt jau niekas
Du kartus nesikartoja,
Ir vėl diena pragirtuokliauta
Veltui...
Mamyt, aš vakar traukiau nosin
Ir širdin baltutį kokainą
Nuo to altoriaus, kur Perkūnas žengė,
Kur dėdės prūsai pagonybės
„Nukankinti“ per prievartą turėjo
Įžiūrėti Jėzų...
Mamyt, girdi? Aš jau nebebijau
(Ne taip, kaip mano dėdės),
Mąstyt ar veikt kitaip,
Turbūt jau nebeliko ko bijoti,
Nes „lojančių tiesiog daugiau negu šunų“...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-08-24 17:52:47
man pabaiga šio geriausia
Vartotojas (-a): JuodasAngelas
Sukurta: 2011-07-13 09:47:56
Atsižvelgiant į tai, kad man 16m, manau jis ir turėtų būti moksleiviškas. Bet kokiu atveju, nepretenduoju į kažkokį poezijos ar jos meno monopolį, rašau tai, kas skauda, tai kas dusina, Jūs juk visada galite neskaityti ;]
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-12 22:58:16
pavadinimas smukdo tekstą.
o tekstas kelia viršun pavadinimą.
išvada - pavadinimas truput gadina reikalus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-12 22:48:36
Pakilęs angelas virš liepsnojančio lizdo...svarus
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-07-12 22:40:06
Yra racijos šiame kūrinėlyje, bet iki galo nesuvaldytas. Manau, verta prie jo padirbėti.