Mylėk mane taip, kad gelmėj suvirpėtų
Ir eitų pro naktį į mudviejų rytą,
Kad rankos švelniai mano kūnu kalbėtų
Ir sutemos jaustų švytėjimą šitą.
O pilnas mėnulis, į langą įkritęs,
Per sielą praeitų, kai man šitaip gelia.
Nešaukit taip balsiai, negriauskit trimitais...
Mes einam visi nuodėmingąjį kelią.
spika
2011-07-10 00:07:54
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-07-10 19:20:41
pritrūko ieškojimo, per daug konstatavimo.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-10 13:17:58
pritariu desaime komentarui.
Pavadinimas galėtų būti stipresnis, savitesnis.
Vartotojas (-a): saule
Sukurta: 2011-07-10 00:10:05
Pirmos eilutės kažkaip nenaujai. Tačiau eilėraštukas švelnus. Visai patiko.