Santrauka:
jaučiam ir \"matom\" skirtingai, deja:(
pajusk tą nežinią, kuri virš mūsų
pavargusiu dangum suakmenėjo,
kai vėjas, pakiemiais užčiaupęs gūsį,
skaityti baigia ilgą epopėją –
apie netikrą ryto praradimą,
ledinį cirką sningančioj alėjoj,
kada išbalęs ir šalčiu užkimęs
slėpei po rūbais mano orchidėją,
kada kalnais čiuožei tarytum slystum,
uždrausdamas gražiausiom snaigėm mirti -
bet daug kas vandeniu tamsiu pavirsta
ir išvarva pro tarpą labirinto
ar vienąsyk nematant išgaruoja
grėsminga nežinia virš mūsų –
pajusk, kokia tyla žodžius užstoja,
o norisi išgirsti vėjo gūsį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-07-09 23:29:37
išjaustas ir gerai perteiktas. Ačiū.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-07-09 21:51:04
sklandžiai :)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-07-09 19:37:57
Sklandus, įtraukiantis ir nepaleidžiantis.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-07-09 19:04:28
sklandžiai poetiškai
Anonimas
Sukurta: 2011-07-09 15:09:16
gražus eilėraštis, prasmingas )
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-09 14:08:24
vaizdus bei raiškus darbas. puiku.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-09 14:05:46
vėjai būna permainingi :)
Anonimas
Sukurta: 2011-07-09 11:27:08
jautrus, gyvas, puikiai rašote
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-09 10:25:58
...sunkoka ta nežinia...