Prisilietimai (III)

Santrauka:
...
Įsivijo voras gaidžio giesmę į tinklą,
kregždės karpo dangų dalim.
Višta kudakuoja kiaušinį padėjus

į mėnulį žiūrėdamas svajoja šuva.

Išblukusi mūka prie lūpų suklupo,
apkaišyta žiedais rugiagėlių – kančia.
Bėga vieškeliu metai, pėdos į gylį

tik sugrįžti, deja, atgal – nevalia.
Medis

2011-07-08 08:32:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-07-09 14:27:33

kalbantys vaizdai, detalės.
"mūka" (prosenelė dar sakydavo "mūkelė") labai gražus žodis, nors ir ne lietuviškas (tik antram posme "kančia" jau lyg priklijuota.)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-07-08 20:44:06

...bėga vieškeliu metai...oij bėga greitai...galėtų tas voras pagaut, suturėt :) ...labai širdingai ir realiai vaizdžiai

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2011-07-08 15:37:26

Lyg iš dviejų sluoksnių, kurių vienas - paviršiaus detalės, o kitas - vidiniai atodūsiai.Glotnus audinys - gero meistro darbas.

Anonimas

Sukurta: 2011-07-08 10:41:24

vis dar mačerniškas,
nubėgantis, gylus, o tai reiškia -
vaisingas.