Įsivijo voras gaidžio giesmę į tinklą,
kregždės karpo dangų dalim.
Višta kudakuoja kiaušinį padėjus
–
į mėnulį žiūrėdamas svajoja šuva.
Išblukusi mūka prie lūpų suklupo,
apkaišyta žiedais rugiagėlių – kančia.
Bėga vieškeliu metai, pėdos į gylį
–
tik sugrįžti, deja, atgal – nevalia.
Medis
2011-07-08 08:32:29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-09 14:27:33
kalbantys vaizdai, detalės.
"mūka" (prosenelė dar sakydavo "mūkelė") labai gražus žodis, nors ir ne lietuviškas (tik antram posme "kančia" jau lyg priklijuota.)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-08 20:44:06
...bėga vieškeliu metai...oij bėga greitai...galėtų tas voras pagaut, suturėt :) ...labai širdingai ir realiai vaizdžiai
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-07-08 15:37:26
Lyg iš dviejų sluoksnių, kurių vienas - paviršiaus detalės, o kitas - vidiniai atodūsiai.Glotnus audinys - gero meistro darbas.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-08 10:41:24
vis dar mačerniškas,
nubėgantis, gylus, o tai reiškia -
vaisingas.